Antra gromata švento Petro, perskyrimas 2

Bet buvo ir netikri prarakai tarp žmonių, kaip ir tarp jųsų bus netikri mokįtojai, kurie slapčiai įves iškadingus atsiskyrimus ir užsigįs Viešpaties , kursai juos atpirko, ir savęs užves staigų prapuolimą.
Ir tuli paseks jų prapuolimą; per kurius kelias tiesos bus bluznijamas.
Jie per godą pramanytais žodžiais sau ant naudos jus norės išvadžioti. Kurių sudas jau seniai neužtrunka, ir jų prapuolimas nemiegti.
Nės jei Dievas angielų, kurie sugriešijo, nečėdijo, bet juos tamsybės lencugais peklon nustumė, ir padavė, kad ant sudo butų palaikomi;
Ir ne čėdijo pirmojo svieto, bet apsaugojo Noaką, teisybės apsakytojį, patį ašmą, ir užvedė griektvanį ant svieto Dievo nesibijančiųjų;
Ir miestus Sodomą ir Gomorą į pelenus pavertė, apvertė ir pražudė, tuomi paveikslą duodmas Dievo nesibijantiesiems, paskui jį ateisiantiems;
Ir išgelbėjo teisujį Lotą, kurį darkus žmonės didei vargino savo neviežlybu pasielgimu.
Nės kadangi jis teisus buvo, ir tarp jų gyvendamas tai matyti ir girdėti turėjo, vargino jie teisią dušią nuog dienos į dieną savo neteisiais darbais.
Viešpats žino, Dievo bijančiuosius iš pagundymo išgelbėti, bet neteisiuosius palaikyti ant sudo dienos mučijimui;
Bet labiausiai tuos, kurie elgiasi pagal kuną nečystame pageidime ir nieku verčia vyriausybę, perdrąsus, savrėdus, ne drebančius, aukščiausioje šlovėje esančius bluznyti.
Kur tačiau angielai, didesnę sylą ir galybę turėdami, ne ištar bluzningąjį sudą prieš juos prie Viešpaties.
Bet jie lygus neprotingiems galvijams, kurie iš prigimimo ant to leisti, kad sugaunami ir pamušami butų, bluznydami tai, ką ne pažįsta, ir prapuls savo prapuolime,
Ir neteisybės algą iš to apturės. Jie laiko už linksmybę čėsiškąjį paleistuvavimą; jie yra gėda ir biaurybė, puikavoja prie valgių, vargstantiem duodamų, lėbauja nuog jųsų turto,
Tur akis, pilnas peržengimo venčiavonystės, nesiduoda nuog grieko atsitraukti, privilioje netvirtasias dušias, tur širdį ant godo pasiledusią, prakeikti žmonės,
Prastoja tikrąjį kelią ir klajoja, sekdami kelią Balaamo, sunaus Bosoro, kuriam patiko neteisybės alga;
Bet gavo koronę savo peržengimo; nės nekalbąsis naštoms pratęsis galvijas kalbėjo žmogaus balsu ir gynė prarako durnystę.
Tie yra šuliniai be vandens, ir debesys vėjo umaru varomos, kuriems palaikyta yra tamsi tamsybė amžinai.
Nės jie kalba iš didžio niekam nevertus žodžius, ir kusina per neviežlibystę į kunišką geidulį tus, kurie tikrai buvo išbėgę ir dabar klajojime vaikščioja;
Ir žada jiems valnystę, patys budami prapuolimo bernais. Nės kurio kas pergalėtas yra, to bernu jis pastojo.
Nės jei išvengę yra nečistybę svieto, per pažinimą Viešpaties ir Išganytojo Jėzaus Kristaus, bet vėl į tas pačias įpainiojami ir pergalimi, tai paskiausieji daiktai jiems piktesni pastojo, ne kaip pirmieji.
Nės geriaus jiems butų, kad teisybės kelio ne butų pažinę, ne kaip to pažinę atsikreipia nuo švento prisakymo, jiems duoto.
Tikosi jiems pagal aną tiesos priežodį: šuo vėl ryja, ką išvėmęs, ir kiaulė nutrinkta vėl voliojasi purvuose.

Mokestis

Evangėlia šv. Matėošiaus 22:15-22 Tai nuėję Parizėušiai sudumė, kaip jį sugautų jo kalboje. Ir nusiuntė pas jį savo mokįtinius su Erodo tarnais, sakydami: mokįtojau, mes žinome tave teisų esantį, ir kelia Dievo tikrai mokinantį, ir tu ne atboji nei vieno, ir ne veizdi nei šiokio nei tokio žmogaus. Todėl sakyk mums, kas tau regis: ar verta ciecoriui čyžę duoti, ar ne? Taigi suprasdamas Jėzus jų klastą, sake: jus veidmainiai, kam gundote manę? Parodykite man čyžpinįgį. Ir jie jam padavė grašį. Ir jis sakė jiems: kieno tas abrozas ir užrašas? Jie sakė jam: ciecoriaus. Tai jis tarė jiems: taigi duokite ciecoriui, kas ciecoriaus yra; ir Dievui, kas Dievo. Jie tai išgirdę dyvijos, paliko jį, ir paėjo šalin.

Biblija, tai esti visas šventas raštas…

Apreiškimas šv. Jono 22:11-15 

Kas nelabas, tas vis tebestov nelabas, ir kas nečystas, tas vis tebestov nečystas; bet kas geras, tas vis tebestov geras, ir kas šventas, tas tebestov vis šventas.
Ir štai, aš ateimi veikiai, ir mano alga su manim, jeib duočiau kožnam, kaip jo darbai bus.
Aš esmi A ir O, pradžia ir galas, Pirmasis ir Paskutinis.
Išganytingi tie, kurie jo prisakymus laiko, kad jie valę turėtų ant medžio gyvasties, ir pro vartus įeitų į miestą.
Nėsa lauke yra šunys bei žyniai bei kekšininkai bei razbaininkai bei balvonų garbintojai, ir visi mylį ir darą melus.