Apreiškimas šv. Jono, perskyrimas 20:11-15

Ir regėjau didį baltą sostą ir tą, ant jo sėdintį, nuo kurio akių bėgo žemė ir dangus, ir jiems vietos nebuvo rasta. Ir regėjau numirusius, abiejus, ir mažus ir didžius, stovint po Dievo akių, ir knygos buvo atvertos. Ir vėl kitos knygos buvo atvertos, kurios yra gyvasties. Ir numirieji buvo sudyti iš rašto knygose pagal jų darbus. Ir marios davė numirusius, kurie jose buvo, ir smertis bei pekla davė numirusius, kurie jose buvo; ir buvo sudyti kožnas pagal savo darbus. Ir smertis bei pekla buvo metami į ugningą duobę. Tai esti antrasis smertis. Ir jei kurį nerado parašytą gyvasties knygose, tas buvo įmestas į ugningą duobę.

Biblija, tai esti visas šventas raštas…

Apreiškimas šv. Jono 22:11-15 

Kas nelabas, tas vis tebestov nelabas, ir kas nečystas, tas vis tebestov nečystas; bet kas geras, tas vis tebestov geras, ir kas šventas, tas tebestov vis šventas.
Ir štai, aš ateimi veikiai, ir mano alga su manim, jeib duočiau kožnam, kaip jo darbai bus.
Aš esmi A ir O, pradžia ir galas, Pirmasis ir Paskutinis.
Išganytingi tie, kurie jo prisakymus laiko, kad jie valę turėtų ant medžio gyvasties, ir pro vartus įeitų į miestą.
Nėsa lauke yra šunys bei žyniai bei kekšininkai bei razbaininkai bei balvonų garbintojai, ir visi mylį ir darą melus.