Jonas Krikštytojas (III)

Evangelija šv. Lukošiaus, perskyrimas 3:15-18

Bet žmonėms bedumojant ir širdyje savo bemislyjant apie Joną, bau jis ne rasi Kristus esąs, atsakė Jonas ir tarė visiems: aš krikštiju jus vandenimi; bet ateina drutesnis už mane, kuriam aš per mažas esmi, jo kurpių dirželius atrišti; tas jus šventaja Dvase ir ugnimi krikštys; To rankoje yra vėtyklė, ir jis šluos savo klojimą ir surinks kviečius į savo skunę, ir pelus sudegįs amžina ugnimi. Ir daug kito graudeno ir pranešė jis žmonėms.

Jonas Krikštytojas (II)

Evangelija šv. Lukošiaus, perskyrimas 3:8-14

Dabokitės, darykite tikrus vaisius prisivertimo ir neapsiimkite sakyti: mes turime Abraomą tėvu. Nės aš sakau jums: Dievas gal Abraomui iš šių akmenų vaikų prikelti. Jau kirvis medžiams prie šaknies pridėtas. Kožnas medis, nenešąs gerų vaisių, bus pakirstas ir į ugnį įmestas.

Ir žmonės klausė jo tarydami: ogi ką mes darysime? Jis atsakydamas tarė jiems: dvi sermėgi turįsis te duodie nei nei vienos ne turinčiamjam; ir valgio turįsis taipojau tedaro. Atėjo ir muitininkai pasikrikštydinti, tarydami jam: Mokįtojau, kągi mes darysime? Jis tarė jiems: ne prašykite daugiaus, kaip statyta. Tai klausė jo taipojau ir kareiviai, tarydami: kągi mes turime daryti? Ir jis tarė jiems: ne darykite nei vienam prispaudimą ir neteisybę, ir te pakanka jums jųsų alga.

Jonas Krikštytojas (I)

Evangelija šv. Lukošiaus, perskyrimas 3:1-7

Penkioliktame mete ciecorystės ciecoriaus Tibėriošiaus, Panskui Pilotui valdonui Judėos be esant, ir Erodui ketvirtainio kunįgaikščiui Galilėoje, ir Pilipui, jo broliui, ketvirtainio kunįgaikščiui Iturėoje ir šalyje Trakonystės, ir Lyzaniui ketvirtainio kunįgaikščiui Abylėnėje, Anošiui bei Kaipošiui vyriausiems vyskupams be esant, stojosi žodis Viešpaties Jonui, Zakariošiaus sunui, pusčioje.

Ir jis atėjo į visas šalis aplink Jordaną, apsakydamas krikštą prisivertimo ant griekų atleidimo; Kaip parašyta yra knygose žodžių prarako Jėzaiošiaus, tariančio: balsas Dievo žodį sakančio yra pusčioje: pagatavykite kelią Viešpaties ir tiesius padarykite jo takus! Visos daubos tur papildytos, ir visi kalnai ir visos kaukaros tur pažeminti pastoti, o kas kreiva yra, turės tiesu, ir kas nelygu, tur lygiu keliu pastoti. Ir visas kunas išvys Dievo Išganytojį.

Tai tarė jis žmonėms, kurie išėjo jo krikštydintis: jus angių veislė, kasgi parodė jums išvengti busiantįjį kerštą?

Paskutinis teismas

Evangėlia šv. Matėošiaus, perskyrimas 25:31-46

Bet kad ateis žmogaus sūnus savo šlovėje, ir visi šventieji angielai su juomi, tai tai jis sėdės ant krasės savo šlovės; ir visos žmonių giminės bus po jo akių. Ir jisai skirs juos nuo kits kito, lygiai kaip kerdžius avis nuog ožių skiria. Ir avis po savo dešinės statys, bet ožius po kairės. Tai sakys karalius tiems po savo dešinės: eikšte šen, jus peržegnotieji mano Tėvo, apturėkite karalystę, kuri jums pagatavyta nuog svieto pradžios. Nės aš buvau išalkęs ir jus mane valgydinote. Aš buvau ištroškęs, o jus mane girdėte. Aš svečiu buvau, o jus mane priėmėte. Aš nuogas buvau, o jus mane aprėdėte. Aš sirgau, o jus mane atlankėte. Aš apkaltas buvau, o jus manęsp atėjote. Tai jamui teisieji atsakys tardami: Viešpatie, kuočies tavę regėjome išalkusį, ir tavę valgydinome? arba trokštantį, ir tavę girdėme? Kada regėjome tavę svečią, ir priėmėme? arba nuogą, ir tavę aprėdėme? Kada tavę regėjome sergantį, arba apkaltą, ir pas tavę atėjome? Ir karalius atsakydamas tars jiems: iš tiesos sakau jums: ką vienam padarėte tų mano mažiausiųjų brolių, tai man padarėte.

Tai jisai ir sakys tiems po kairės: eikit šalin nuo manęs, jus prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri pagatavyta velniui ir jo angielams.
Aš buvau išalkęs, o jus mane nevalgydinote. Aš buvau ištroškęs, o jus manę negirdėte.
Aš svečiu buvau, o jus manę nepriėmėte. Aš nuogas buvau, o jus manę neaprėdėte. Aš sirgau ir apkaltas buvau, o jus manę ne atlankėte.
Tai ir jie atsakys tarydami: Viešpatie, kada tave regėjome išalkusį, arba trokštantį, arba svečią, arba apkaltą, ir tau nepašlužijome.
Tai jis jiems atsakys, tarydamas: iš tiesos sakau jums, ką nepadarėte vienam šių mažiausiųjų, tai ir man nepadarėte.
Ir jie nueis į amžinąją muką, bet teisieji į amžinąją gyvatą.

Apie kelis darbus nobažnystės

Evangėlija šv. Matėošiaus, perskyrimas 6:1-4.

Dabokitės, kad ne išdalytumbite ubagams (almužnų) po akių žmonių, idant jie matytų jus; šeip ne turėsite algos pas Tėvą danguje. Taigi išdalydamas ubagams, ne duok trubyti pirm savęs, kaipo veidmainiai daro mokyklose ir ant ulyčių, kad butų žmonių pagiriami. Iš tiesos sakau jums, jie atėmė savo algą. Bet kai tu išdaliji ubagams, kairė tavo ranka te nežino,  ką tavo dešinė daro, jeib savo dovanas ubagams slapta duotumbei; ir tavo Tėvas, matąs paslėptus daiktus, atlygįs tau regimai.

Mokestis

Evangėlia šv. Matėošiaus 22:15-22 Tai nuėję Parizėušiai sudumė, kaip jį sugautų jo kalboje. Ir nusiuntė pas jį savo mokįtinius su Erodo tarnais, sakydami: mokįtojau, mes žinome tave teisų esantį, ir kelia Dievo tikrai mokinantį, ir tu ne atboji nei vieno, ir ne veizdi nei šiokio nei tokio žmogaus. Todėl sakyk mums, kas tau regis: ar verta ciecoriui čyžę duoti, ar ne? Taigi suprasdamas Jėzus jų klastą, sake: jus veidmainiai, kam gundote manę? Parodykite man čyžpinįgį. Ir jie jam padavė grašį. Ir jis sakė jiems: kieno tas abrozas ir užrašas? Jie sakė jam: ciecoriaus. Tai jis tarė jiems: taigi duokite ciecoriui, kas ciecoriaus yra; ir Dievui, kas Dievo. Jie tai išgirdę dyvijos, paliko jį, ir paėjo šalin.