Paskutinis teismas

Evangėlia šv. Matėošiaus, perskyrimas 25:31-46

Bet kad ateis žmogaus sūnus savo šlovėje, ir visi šventieji angielai su juomi, tai tai jis sėdės ant krasės savo šlovės; ir visos žmonių giminės bus po jo akių. Ir jisai skirs juos nuo kits kito, lygiai kaip kerdžius avis nuog ožių skiria. Ir avis po savo dešinės statys, bet ožius po kairės. Tai sakys karalius tiems po savo dešinės: eikšte šen, jus peržegnotieji mano Tėvo, apturėkite karalystę, kuri jums pagatavyta nuog svieto pradžios. Nės aš buvau išalkęs ir jus mane valgydinote. Aš buvau ištroškęs, o jus mane girdėte. Aš svečiu buvau, o jus mane priėmėte. Aš nuogas buvau, o jus mane aprėdėte. Aš sirgau, o jus mane atlankėte. Aš apkaltas buvau, o jus manęsp atėjote. Tai jamui teisieji atsakys tardami: Viešpatie, kuočies tavę regėjome išalkusį, ir tavę valgydinome? arba trokštantį, ir tavę girdėme? Kada regėjome tavę svečią, ir priėmėme? arba nuogą, ir tavę aprėdėme? Kada tavę regėjome sergantį, arba apkaltą, ir pas tavę atėjome? Ir karalius atsakydamas tars jiems: iš tiesos sakau jums: ką vienam padarėte tų mano mažiausiųjų brolių, tai man padarėte.

Tai jisai ir sakys tiems po kairės: eikit šalin nuo manęs, jus prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri pagatavyta velniui ir jo angielams.
Aš buvau išalkęs, o jus mane nevalgydinote. Aš buvau ištroškęs, o jus manę negirdėte.
Aš svečiu buvau, o jus manę nepriėmėte. Aš nuogas buvau, o jus manę neaprėdėte. Aš sirgau ir apkaltas buvau, o jus manę ne atlankėte.
Tai ir jie atsakys tarydami: Viešpatie, kada tave regėjome išalkusį, arba trokštantį, arba svečią, arba apkaltą, ir tau nepašlužijome.
Tai jis jiems atsakys, tarydamas: iš tiesos sakau jums, ką nepadarėte vienam šių mažiausiųjų, tai ir man nepadarėte.
Ir jie nueis į amžinąją muką, bet teisieji į amžinąją gyvatą.

Gromata švento Judo 1-6

Judas, tarnas Jėzaus Kristaus, bet brolis Jokūbo, pavadintiems, kurie pašvęsti yra nuo Dievo Tėvo ir palaikyti Jėzuje Kristuje.
Dieve, duok jums daug mielaširdingystės ir pakajaus ir meilės.
Jus mylimieji, kaip aš ketėjau jums rašyti apie musų visų išganymą, rodėsi man reikiant, jus su gromatomis graudenti, kad jus kovotumbite už vierą, kuri vieną kartą duota šventiemus.
Nės keli žmonės podraug įsišlaistė, kurie jau pirm čėsų užrašyti yra ant koravonės; tie yra bedieviai, ir Dievo malonę ant išdykimo vartoja, ir užsigina Dievo ir musų Pono Jėzaus Kristaus, to vienatijo Viešpataujančio.
Bet aš noriu jums priminti, kad žinotumbite vieną kartą tai, kad Viešpats, kaip žmones iš Egypto gelbėjo, antrą kartą nužudė tus, kurie ne tikėjo.
Ir angielus, kurie savo kunįgaikštystę ne palaikė, bet prastojo savo gyvenimą, palaikė sudui didžios dienos amžinais ryšiais tamsybėje.

Apreiškimas šv. Jono, perskyrimas 20:11-15

Ir regėjau didį baltą sostą ir tą, ant jo sėdintį, nuo kurio akių bėgo žemė ir dangus, ir jiems vietos nebuvo rasta. Ir regėjau numirusius, abiejus, ir mažus ir didžius, stovint po Dievo akių, ir knygos buvo atvertos. Ir vėl kitos knygos buvo atvertos, kurios yra gyvasties. Ir numirieji buvo sudyti iš rašto knygose pagal jų darbus. Ir marios davė numirusius, kurie jose buvo, ir smertis bei pekla davė numirusius, kurie jose buvo; ir buvo sudyti kožnas pagal savo darbus. Ir smertis bei pekla buvo metami į ugningą duobę. Tai esti antrasis smertis. Ir jei kurį nerado parašytą gyvasties knygose, tas buvo įmestas į ugningą duobę.